- smalkyti
- smalkýti, smal̃ko, smal̃kė NdŽ 1. tr. Sut, L, Rtr leisti dūmus, smilkyti, rūkyti. ║ rūkant dūmais, versti išeiti iš kur: Užsidegsiu balanėlę pušinėlę, rūkysiu smalkysiu savo jauną mergužėlę iš po pečiaus LTR. 2. intr. deginti smilkalus: Ponas tavo negraudena, idant jamui darytumbei kodylus, idant krapytumbei, smalkytumbei MP253. 3. tr. laikyti dūmuose mėsą, kad aprūktų ir ilgiau negestų, rūkyti: Kadagys – mėsai smalkýti Vlkš. 4. žr. 2 smalkinti 3: Pradeda tie smalkyti – ir jau už valandos oras pagadintas prš. \ smalkyti; prismalkyti
Dictionary of the Lithuanian Language.